Linkiu įtikėti į visą verslumo magijos turinį slypintį KŪRĖJŲ dvasioje

Posts tagged ‘verslumas’

Japonai ir neharmoningas disbalansas

Japonai yra tie žmonės, kurie paniekino verlsumo dvasią, jie iš verslo padarė mašiną, sunaikino bet kokį žmogišką indėlį ir viską atidavė tik technologinei pražūčiai. Ar gali būti, kad atsirado disbalansas cikle? Ar gali būti, kad visos šios nelaimės yra verslumo dvasios naikinimo priežastis?

Japoniją visi žinom kaip šalį, kuri visada turėjo labai aukštą dvasingumą. Todėl visai akivaizdu, kad jie labai lengvai tapo tokia turtinga ir galinga šalimi. Net po atominių bombardavimų praėjo vos pora dešimtmečių ir Japonija tapo techniniu pasaulio centru. Kur padaryta klaida? Užmirštas dvasingumas, viskas paaukota verslo ir gamybos mašinai.

Dabar matom pasekmes, kai technologinis tobulumas tapo daugybės aukų priežastimi, o atominė energija žudo šalį iš vidaus. Tai dvasingumas, kuris paaukotas pinigams ir kapitalui, o ne augęs kaip turėjo augti.

Ar galime pasakyti, kad jei šalis paaukoja dvasines vertybes vardan turto, pinigų ir technologijų, jai kyla labai aukštos rizikos prarasti tai ką turi?

Manau, kad taip.

Reklama

Kaip gyva verslumo dvasia

Nėra jokio būdo pabėgti nuo dvasios, galima tik ją neigti, bet ne paneigti, nes ji visur valdo mus per paprasčiausias gyvenimo taisykles. Todėl darbo vergai nekreipia į tai dėmesio, o vergų savininkai sąmoningai paliko juos rasti savo dvasią ir taip tapti lygiaverčiais arba likti vergais. Tam reikia ilgos studijų trukmės ir nepakeliamų kliūčių įveikimo. Išeitis yra prisiminti, kas mes esame.

Įsivaizduokite, vaikų žaidimą “Monopolis“ ant grindų. Tėvas viską pasako vaikams apie tai kaip reikia žaisti. Ir tada ima žaisti su vaikais. Nes taip jis gali suvaldyti visą vaikų žaidimą, o paskui pasakyti jiems miegoti. O paskui tėtis paklausia vaikų, kas yra žaidimas, bet vaikai žino, kad viskas, jei tėtis nežino, tai jie laimėjo ir galės dar kartą žaisti ir neiti miegoti. O tėvas žino ir jiems sako: “aš ne žaidimas, man nesvarbu, kas parašyta taisyklėse, jūs turit daryti tai, ką aš pasakiau“.

Ir tada vaikai neturi ką pasakyti ir ką padaryti. Nes jiems tėvas atsisakė duoti savo dėmesį ir nepasidavė jų reikalavimams toliau žaisti. Todėl vaikai eina miegoti ir žaidimą ištikro laimėjo tėvas.

Todėl čia tėvas yra laimėtojas, nes jis nustatė taisykles. Ir visai nesvarbu kaip taisykles supranta vaikai, nes taisyklės yra tėvo. Tai tėvo dvasios taisyklės, kurioms paklūsta vaikai.

Taip yra ir verslumo ir dvasios dalykuose. Verslume ir dvasioje visada laimi tas, kas nustato taisykles, o vergai, kurie dirba, toms taisyklėms paklūsta kaip vaikai tol, kol išmoksta išeiti iš tų taisyklių ir pereiti į naują pakopą.

%d bloggers like this: