Kaip gyva verslumo dvasia

Nėra jokio būdo pabėgti nuo dvasios, galima tik ją neigti, bet ne paneigti, nes ji visur valdo mus per paprasčiausias gyvenimo taisykles. Todėl darbo vergai nekreipia į tai dėmesio, o vergų savininkai sąmoningai paliko juos rasti savo dvasią ir taip tapti lygiaverčiais arba likti vergais. Tam reikia ilgos studijų trukmės ir nepakeliamų kliūčių įveikimo. Išeitis yra prisiminti, kas mes esame.

Įsivaizduokite, vaikų žaidimą “Monopolis“ ant grindų. Tėvas viską pasako vaikams apie tai kaip reikia žaisti. Ir tada ima žaisti su vaikais. Nes taip jis gali suvaldyti visą vaikų žaidimą, o paskui pasakyti jiems miegoti. O paskui tėtis paklausia vaikų, kas yra žaidimas, bet vaikai žino, kad viskas, jei tėtis nežino, tai jie laimėjo ir galės dar kartą žaisti ir neiti miegoti. O tėvas žino ir jiems sako: “aš ne žaidimas, man nesvarbu, kas parašyta taisyklėse, jūs turit daryti tai, ką aš pasakiau“.

Ir tada vaikai neturi ką pasakyti ir ką padaryti. Nes jiems tėvas atsisakė duoti savo dėmesį ir nepasidavė jų reikalavimams toliau žaisti. Todėl vaikai eina miegoti ir žaidimą ištikro laimėjo tėvas.

Todėl čia tėvas yra laimėtojas, nes jis nustatė taisykles. Ir visai nesvarbu kaip taisykles supranta vaikai, nes taisyklės yra tėvo. Tai tėvo dvasios taisyklės, kurioms paklūsta vaikai.

Taip yra ir verslumo ir dvasios dalykuose. Verslume ir dvasioje visada laimi tas, kas nustato taisykles, o vergai, kurie dirba, toms taisyklėms paklūsta kaip vaikai tol, kol išmoksta išeiti iš tų taisyklių ir pereiti į naują pakopą.

Dvasingumas kuria turtus

Dvasingumas yra tikroji vertybė. Nereikia jokių turtų jei yra dvasios galia. Todėl visi žmonės gali būti suskirstyti į 7 magiškas grupes, kur galim pažvelgti kaip žmogus turi dvasingumą ir kaip tai atsispindi jo sukurtame kapitale.

1. Praregėjimo genijai, kurie atvėrė visas čakras. Jiems jau nereikia jokio turto nes jie gali bet kurį turtą padaryti bet kada, ji taip gerai viską valdo. Bet tokių žmonių yra labai nedaug, dažniausiai vienas per tūkstantį metų.
2. Dvasingumo genijai, kurie labai netoli praregėjimo ribos. Tokių žmonių per visą pasaulį yra labai nedaug, gal būt keletas. Tai žmonės kurie daro finansų ir ekonomikos stebuklus, bet dažniausiai jiems tai neįdomu, nes jie yra atradę svarbesnį dvasios pasaulį.
3. Talentingi dvasios kovotojai, kurie gali turėti daug dvasinės energijos, jų čakros atviros ir jei tik reikia, jie tampa labai sėkmingais versle.
4. Paprasti žmonės, kurie nemažai pasiekia ir neblogai gyvena, tačiau nėra stiprūs.
5. Silpni žmonės, kurie gyvena vargingai, dirba fabrikuose, čia jau nėra laimės ar dvasios stiprybės, taip jie ir neuždirba pinigų, nes visada galvoja apie materialinį turtą, o ne apie dvasingumą, nors kai kurie silpnai suvokia, kad dvasioje yra jėga.
6. Labai silpni žmonės, dažniausiai atmatos, prostitutės, alkoholikai ir narkomanai, šitie yra prarasti visuomenei, nes viskas jiems galvoje tai tik materialinės vertybės.
7. Apie šitus nesinori šnekėt nes patys silpniausi žmonės išsikrausto iš proto, tai blogiau už vagis ir narkomanus, bet patikėkit yra tokių.

Jeigu nori turėti stiprią galią reikia judėti į viršų, tai didina dvasingumą. Kuo daugiau dvasingumo žmoguje, tuo lengviau jis valdo pasaulį. Kuo lengviau jis valdo pasaulį, tuo daugiau jis gali gauti materialinių gėrybių jeigu jam reikia.

Tik labai svarbu nepamiršti, kad yra dvi energijos: neigiama ir teigiama. Labai daug žmonių jas supainioja nes jos jaučiasi vienodai bet viena duoda blogą dvasingumą, o kita duoda gerą dvasingumą. Geras kuria laimingumą ir visas vertybes o blogas kuria karus. Jėzus Kristus ir Buda buvo 1 lygio dvasingumo ir jie turėjo teigiamą energiją, tokių žmonių labai mažai, jie būna kartą per 1000 metų. Stalinas ir Hitleris buvo antro lygio dvasingumo, bet jie surinko neigiamą energiją ir padarė karą.